Daugiabučio namo butų savininkai turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 straipsnio 6 dalis), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Įgyvendinant šias teises ir vykdant pareigas tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai.

LAT pažymėjo, kad nors atsakovo atliktiems gyvenamojo namo verandos statybos darbams nebuvo gautas statybos leidimas, tačiau įpareigodami pertvarkyti savavališkai rekonstruotą verandą į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį ir nesudarydami galimybės atsakovui gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismai itin formaliai taikė įstatymų nuostatas.

LAT konstatavo, kad atsakovams perduota laikantis preliminarios sutarties sąlygų pinigų suma buvo pervesta kaip būsimų įmokų už pagrindinę sutartį dalis.

LAT konstatavo, kad ieškovui parduotų prekių pakuotėse nurodytos kokybės neatitiktis tikrovei pripažintina esmine, nes žymuo CE ant pakuočių buvo naudojamas neteisėtai, deklaruotos prekių savybės skirėsi nuo tikrųjų, toks savybių skirtumas laikytinas reikšmingu bei sudaro pagrindą išvada, jog ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš pirkimo–pardavimo sutarties, nes įsigijo prekes, neatitikusias nurodytų jų savybių, ir negalėjo jų realizuoti.

LAT pažymėjo, kad sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 str. ir nustačius, jog kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 str. 1 d. nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas.

LAT pažymėjo, kad jeigu tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, t. y. vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia.

LAT pažymėjo, kad taikant darbdaviui turtinę sankciją už neteisėtą darbuotojo atleidimą - priteisiant kompensaciją už priverstinę pravaikštą, reikia atsižvelgti į tai, ar darbuotojo atleidimo aplinkybės ir pagrindai netrukdė jam turėti kitų pajamų, ar per atleidimo laiką, kol vyko ginčas, darbuotojas tokių pajamų turėjo, ar jam dėl atleidimo iš darbo buvo priteista neturtinė žala, ar ginčas dėl atleidimo iš darbo teisme buvo nagrinėjamas operatyviai.

LAT pripažino pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, jog ieškovo darbo užmokesti nebuvo, kaip jie teigė, padidintas nuo 1600 iki 4700 Lt, kadangi darbo sutarties priedas, kuriame nurodyta, kad atsakovo įsakymo pagrindu darbo užmokestis padidintas, sukėlė teismui pagrįstų abejonių, nes atsakovas ginčijo jo pasirašymą, o teismo ekspertas negalėjo vienareikšmiškai nustatyti, ar darbo sutarties priedą pasirašė atsakovo direktorė, ar kitas asmuo.

LAT pažymėjo, kad nors užsakovo galutinio atsiskaitymo su rangovu pagal sutartį pareiga ir sutartinė sąlyga nėra neįvykdyta – baigiamasis darbų perdavimo ir priėmimo aktas šalių nepasirašytas, taip pat nėra vienašališkai rangovo pasirašyto akto, kaip tai reikalaujama pagal CK 6.694 str. 4 d.

LAT pabrėžė, kad šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pat sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis, tuo tarpu vertinant, ar apskritai buvo suklysta, atsižvelgtina į sandorio šalies amžių, išsimokslinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.